Sužeidei mano širdį: XVII a. sakralinė vokalinė ir instrumentinė muzika

 

 

2018 m. rugpjūčio 16 d. 17 val.

Nuria Rial & "Les Cornets Noirs":

Frithjof Smith, kornetas

Gebhard David, kornetas

Johannes Strobl, vargonai

 

 

XVII a. pradžios Italijoje klestėjo įvairios muzikos komponavimo „mokyklos“ su specifiniais joms būdingais bruožais: Romos polifoninė mokykla, kuriai pradžią davė Giovanni Pierluigi da Palestrina, vienas įtakingiausių visų laikų kompozitorių; Toskanos mokykla su „Florencijos kamerata“ – humanistų, poetų, intelektualų ir muzikantų grupe, atstovaujama Giulio Caccinio. Dvi didžiausios Šiaurės Italijos muzikinės tradicijos – tai Venecijos ir Bergamaskos (įsikūrusios aplink Milaną) mokyklos. Dvi pastarosios mokyklos yra šios koncertinės programos atspirties taškas, kaip dialogas tarp dviejų skirtingų muzikos tradicijų.

Horatio Tarditi gimė Romoje, bet anksti atvyko dirbti į Murano netoli Venecijos. Giuseppe Scarani kūrė Venecijoje ir kartu su Dario Castello buvo vienu svarbiausių XVII a. pradžios instrumentinės muzikos kompozitorių. Jie abu išplėtojo naująjį concertato (liet. koncertinį) stilių, kurį sukūrė Andrea ir Giovanni Gabrieli. Venecijoje gimęs Alessandro Grandi buvo labai svarbus šios mokyklos atstovas, padaręs ypatingą įtaką vokaliniam concertato stiliui. Kitas Venecijos kompozitorius Giovanni Battista Riccio plėtojo įvairias instrumentinės muzikos sritis ir šioje programoje girdimas kornetų dialoge, parašytame aido forma.  

Bergamaskos mokyklos atstovas Francesco Rognoni, dirbęs Milane, šiandien labiausiai žinomas dėl rinkinio “Selva di varii passaggi…”, skirto diminucijoms – specifiniam būdui improvizuoti ir pagražinti XVI–XVII a. vokalinę ir instrumentinę muziką. Nors gimęs Kremonoje, Tarquinio Merula buvo Venecijos mokyklos atstovas. 5 metus jis dirbo vargonininku ir mūsų šalies valdovo Žygimanto Vazos dvare. Jis reikšmingai prisidėjo prie naujų muzikos formų, tokių kaip kamerinė sonata, bažnytinė sonata ir sinfonija atsiradimo.

Claudio Monteverdi galima vadinti svarbiausiu XVII a. kompozitoriumi. Šis Venecijos mokyklos atstovas už pirmąją operą „Orfėjas“ laikomas operos žanro tėvu, jis taip pat sukūrė įspūdingiausius savo laikų madrigalų rinkinius. Jo sakralinė muzika ne mažiau svarbi – jo „Mišparai Švč. Mergelei Marijai“ ir kūriniai iš „Selva Morale e Spirituale“, pristatomi ir šioje programoje, padėjo pagrindus naujam bažnytinės muzikos stiliui.

Nicolò Corradini daugiausia dirbo Kremonoje. Šioje programoje pristatomos dvi muzikos formos, kurias plėtojo šis Bergamaskos mokyklos kompozitorius. Sonata in risposta (liet. atsakymas) pasitelkia dialogo koncepciją, kur tuos pačius muzikinius motyvus du kornetai atlieka skirtingai, pasitelkiant muzikinį frazavimą ir diminucijas, kad būtų sukurtas tikro pokalbio įspūdis. Antroji, Corradini ypač būdinga forma, yra canzona mottetto, kur balso atliekamą motetą keičia įsiterpiantis kornetas, grojantis kanconą su skirtingais motyvais. 

Ignatio Donati buvo Bergamaskos mokyklos kompozitorius ir ėjo prestižines pareigas Milano katedroje. Jo rinkinys „Salmi Boscarecci“ pelnė jam žinomumą, jis buvo vienas pirmųjų kompozitorių, orkestravusių bažnytinę muziką. Jis apibrėžė cantar lontano (liet. dainuoti iš tolo) kaip vokalinę praktiką, kurią šioje programoje atspindi kūrinys „O Gloriosa Domina“.

Girolamo Frescobaldi buvo svarbus Romos mokyklos atstovas. Šioje programoje jis pristatomas kūriniu, parašytu XVII a. būdingu pasikartojančio obligato boso pagrindu, kuris pavadintas „Bergamasca“ taip pagerbiant Šiaurės Italijos mokyklą.

Maurizzio Cazzati atstovauja Bergamaskos muzikos mokyklą. Jis buvo svarbus plėtojant instrumentinę muziką, šioje programoje jis pristatomas su dar vienu sonatos in ecco (liet. aidas) pavyzdžiu. Labai mažai žinoma apie kompozitorių Benedetto Re, išskyrus tai, kad jis dirbo Pavijoje ir buvo susijęs su jau minėtu Ignatio Donati. Giovanni Legrenzi dirbo Venecijos San Marko bazilikoje ir buvo vienas svarbiausių XVII a. antrosios pusės kompozitorių. Nors jis labiau žinomas kaip instrumentinių sonatų autorius, daugiausia jis kūrė liturginę muziką, turėjusią ryškų dramatinį charakterį.  

Programa „Sužeidei mano širdį“ yra puiki scena dialogui tarp Venecijos ir Bergamaskos mokyklų, tarp balso ir kornetų ir tarp pačių kornetų; tai programa, kurioje muzika kalba pati už save.

 

 

Programa

 

Horatio Tarditi (1602–1677) “Domine ad adiuvandum me festina”

Iš/From "Musiche varie da chiesa...", Venezia 1650

 

Giuseppe Scarani (XVII c.) “Sonata tertia à 2 soprani”

Iš/From "Sonate concertate a due e tre voci...", Venezia 1630

 

Alessandro Grandi (c.1586–1630) “Vulnerasti cor meum”

Iš/From "Motetti a una, e due voci, con sinfonie d'istromenti...", Venezia 1621

 

Giovanni Battista Riccio (c.1570–after 1621) “Canzon à doi Soprani in Echo”

Iš/From "Il secondo libro delle Divine Lodi Musicali...", Venezia 1614

 

Giovanni Pierluigi da Palestrina (1525–1594) “Pulchra es”

Francesco Rognoni diminucijos/Diminutions by Francesco Rognoni iš/from "Selva dei vari passaggi...", Milano 1620           

 

Tarquinio Merula (1594/ 95–1665) “Canzone La Catterina”

Iš/From "Canzoni overo Sonate concertate...", Venezia 1637

                                          

Claudio Monteverdi (1567–1643) “Laudate Dominum in sanctis eius”

Iš/From "Selva morale e spirituale...", Venezia 1641

 

Nicolò Corradini († 1646) “Suonata à 2 Cornetti in risposta. La Golferamma”

Iš/From "Partitura del primo libro de canzoni francese...", Venezia 1624

 

Ignatio Donati (c.1575–1639) “O gloriosa Domina”

Iš/From "Flores praestantissimorum virorum...", Milano 1626

 

Girolamo Frescobaldi (1583–1643) “Bergamasca”

Iš/From "Fiori musicali...", Venezia 1635

 

Maurizio Cazzati (c.1620–1677) “Capriccio detto Il Marescotti à 2 in ecco”

Iš/From "Capricci per camera e per chiesa... op. 50", Venezia 1669

 

Nicolò Corradini (XVII c.) “Cantate Domine”

Iš/From "Motetti ... alcuni concertati con instromenti...", Venezia 1624

 

Benedetto Re (earlyXVII c.) “Canzon à 4. Accomodata a suonare a duoi chori”

Iš/From Caterina Assandra "Motetti a due & tre voci... aggiontovi una canzon francesa a 4. ...del Rever. Don Benedetto Re...", Milano 1609

 

Giovanni Legrenzi (1626–1690) “O dilectissime Jesu”                     

Iš/From "Motetti sacri... op. 17", Venezia 1692