LE NUOVE MUSICHE
Giulio Caccini ir jo laikų muzika
XVI a. pabaigoje, vėlyviausioje renesanso epochos fazėje, ryškėjo muzikos permainų poreikis – klausytojai darėsi nepatenkinti dėl sudėtingos muzikos balsų pynės polifonijoje, dėl ko tekstai tapo sunkiai suprantami. Publika troško paprastesnio stiliaus, kuriuo būtų galima naujai ir laisvai perteikti poeziją muzikoje. Reikėjo rimtos muzikos reformos.
1601 m. Florencijoje Giulio Caccini išleido rinkinį „Le Nuove Musiche“ (Naujoji muzika), kuriame pristatė naują muzikos stilių – monodiją. Ši kūrinių kolekcija pradėjo naują muzikos erą – rinkinyje poetinius tekstus perteikti skirta tik vienam dainuojančiam balsui kartu su basso continuo (instrumentiniu akompanimentu, kuriame visi polifonijos balsai suvedami į harmoninę vertikalę, akordus). Naujasis muzikos stilius netruko įsitvirtinti, padarė įtaką operos atsiradimui ir tapo tokių žanrų kaip vokiečių „lied“ (daina) pirmtaku.
Programa
Giulio Caccini (1551-1618) O, che felice giorno
Giulio Caccini. Dolcissimo sospiro
Stefano Landi (1587-1639) Augellin, che’l tuo amor
Giulio Caccini. Dovro dunque morire
Girolamo Frescobaldi (1583-1643) Se l’aura spira
Alessandro Piccinini (1566-1638) Aria di Fiorenza
Giulio Caccini. Dalla porta d’Oriente
Giulio Caccini. Amor, io parto
Giulio Caccini. Amor, ch’attendi?
Giulio Caccini. Vedro il mio Sol
Claudio Monteverdi (1567-1643) Si dolce e'l tormento
Giovanni Battista Fontana. (1571-1630) Sonata seconda
Giulio Caccini. Amarilli, mia bella
Claudio Monteverdi. Quel sguardo sdegnosetto
Tarquinio Merula (1595-1665) Folle e ben che si crede
Giulio Caccini. Torna, deh torna
Giulio Caccini. Odi, Euterpe
Atlikėjų sudėtis:
1 dainininkė, 1 korneto/išilginių fleitų atlikėjas, 1 teorbos atlikėjas