SIGLO DE ORO. Ispanijos Aukso amžiaus muzika

 

Rugpjūčio 6 d., sekmadienis, 19 val., Kretingos pranciškonų bažnyčia


Atidarymo koncertas. Ansamblis Canto Fiorito (Lietuva)
Meno vadovas Rodrigo Calveyra, kornetas, išilginė fleita (Brazilija / Prancūzija)
Renata Dubinskaitė (mecosopranas), Laura AgutFabio de Cataldo (barokinis trombonas), Adria Gràcia Gàlvez (vargonai)

 

Ispanijos Aukso amžius, arba “Siglo de Oro”, kaip jis dažniausiai vadinamas, buvo laikotarpis, kai valdant ispanų ir Ispanijos Habsburgų katalikų monarchams Ispanijos imperija politiškai augo, o jos menai ir literatūra pasiekė savo aukštumas. Šio periodo pradžia istorikai simboliškai laiko itin svarbius 1492 metus, kurie ženklino “Reconquista” pabaigą – t.y. Iberijos teritorijų susigrąžinimą iš Maurų, Kolumbo kelionę į Naująjį pasaulį ir pirmosios ispanų (kastilų) kalbos gramatikos išleidimą. Laikotarpio pabaiga paprastai siejama su 1659 metais – Prancūzijos ir Ispanijos karo pabaiga.

 

Tai buvo nepaprastai turtingi laikai, kuomet menai klestėjo visoje šalyje. XVI a. muzikoje dominavo Tomás Luis de Victoria, Cristóbal de Morales ir Francisco Guerrero – jie laikomi vienais svarbiausų šio amžiaus kompozitorių visoje Europoje.

 

Tuo pačiu metu Neapolio karalystė (Pietų Italija ir Sicilija) priklausė Aragono karalystei, vienai iš pačių galingiausių Ispanijos dinastijų. Dėl to tarp šių šalių vyko beprecedentinė kultūrinė apykaita, leidusi susiformuoti unikaliam muzikos stiliui, kurį aptinkame Sigismondo d’India, Giovanni Maria Trabacci ir Cataldo Amodei muzikoje.

 

Ispanijos Nyderlandus nuo 1556 iki 1714 metų valdė ispaniškoji Habsburgų dinastijos atšaka. Šiai teritorijai priklausė dabartinės Olandijos Pietūs ir beveik visa Belgija. Mateo Romero buvo Belgijoje gimęs ispanų kompozitorius, dirbęs kapelmeisteriu Flamandų kapeloje – viename iš dviejų Ispanijos Karaliaus Filipo II chorų (antrasis – Ispanijos kapela). M. Romero buvo vienas labiausiai vertinamų kompozitorių tais laikais, vadinamas “El maestro capitán”

 

“Siglo de Oro” – tai programa, atskleidžianti nuostabią Ispanijos Aukso amžiaus sakralinės ir pasaulietinės muzikos įvairovę.

 

PROGRAMA

 

Tomás Luis de Victoria. Magnum Mysterium / Didysis slėpinys


Francisco Guerrero. Prado Ameno / Gražioji pieva


Andrea Falconieri. Passacalle / Pasakalija


Cristóbal de Morales. Asperges me / Apšlakstyk mane


Mateo Romero. Corazón donde estuviste / Kur esi, širdie?


Andrés de Sola Tiento de 1er tono / Tjentas


Cataldo Amodei. In solitare arene / Vienišose erdvėse


Giovanni Maria Trabaci. Consonanze Stravaganti / Ekstravagantiški konsonansai


Sigismondo D’India. Già mai l’alma / Daugiau niekada, siela
                                   Cosi per ben / Taip dėl mylimojo

 

Giovanni Maria. Trabaci Peccantem me / Mane nusidėjėlį

 

Sigismondo D’India. Piangono al pianger mio / Jie verkia nuo mano verksmo

 

Cristóbal de Morales. Circumdederunt me / Apsupo mane

 

Francisco Correa de Arauxo. Magnificat

 

Tomás Luis de Victoria Salve Regina a 8 / Sveika, Karaliene 8-iems balsams

 


ATLIKĖJAS

 

CANTO FIORITO

Vilniuje įsikūręs ansamblis „Canto Fiorito“, kuriam vadovauja išilginės fleitos ir korneto atlikėjas Rodrigo Calveyra, tyrinėja ir atlieka Renesanso ir Baroko muziką, ypatingą dėmesį skiriant XVII a. pirmosios pusės LDK ir Abiejų Tautų Respublikos muzikos paveldui. Ansamblis organizuoja Tarptautinį Kretingos senosios muzikos festivalį, 2018–2019 m. kartu su partneriais iš Austrijos bei Estijos ansamblis įgyvendino ES fondo „Kūrybiška Europa“ finansuojamą projektą „Hanzos kelias“ septyniose šalyse. „Canto Fiorito“ koncertavo Norvegijoje, Austrijoje bei Slovėnijoje, Stokholmo senosios muzikos festivalyje, „Musiq’3“ Briuselyje ir Namiūro muzikos festivalyje, „Nomemus” Švedijoje, Pordenone sakralinės muzikos festivalyje Italijoje, „Via Mediaeval” Vokietijoje. „Canto Fiorito“ rengia baroko operų premjeras, rengia kasmetinį Vilniaus baroko architektūros meistrui Jonui Kristupui Glaubicui dedikuotą koncertų ciklą jo sukurtose bažnyčiose. Ansamblis taip pat vykdo senosios muzikos edukacijos projektus.