CANTO FIORITO

Nuo Romos iki Vilniaus

 

 

2018 m. rupgjūčio 19 d. 19 val.

Canto Fiorito

Meno vadovas Rodrigo Calveyra

 

Lina Dambrauskaitė, sopranas

Renata Dubinskaitė, mecosopranas

Saulė Šerytė, mecosopranas

Algirdas Bagdonavičius, tenoras

Nerijus Masevičius, bosas

Rodrigo Calveyra, kornetas, išilginės fleitos

Josue Melendez, kornetas, išilginės fleitos

Juan Manuel Quintana, viola da gamba

Davide Pozzi, vargonai

 

 

Programa „Nuo Romos iki Vilniaus“ – tai naujas, išsamiais muzikiniais tyrimais grįstas žvilgsnis į mūsų šalies kultūros paveldą – Vazų rūmų muziką Abiejų Tautų Respublikoje. Šia programa siekiama išryškinti didžiausių Romos polifoninės mokyklos meistrų įtaką LDK kultūrai, atskleidžiant, kokio aukšto lygio muzika skleidėsi Vazų dvare – svarbiame XVI–XVII a. Europos muzikos centre. 

XVI a. pabaigoje Italija tapo įtakingiausia Europos valstybe muzikos srityje – čia klestėjo įvairių stilių muzika (polifonija, polichoralika, monodija, opera ir t.t.), o kompozitoriai išsiskyrė itin aukštu meistriškumu. XVI a. Italijos daugiabalsėje muzikoje galima aiškiai išskirti dvi pagrindines muzikines mokyklas: tai kompozitoriaus Adriano Willaerto pradėta Venecijos mokykla su naujuoju polichoraliniu stiliumi ir Giovanni Pierluigi da Palestrinos Romos polifoninė mokykla. Palestrina laikomas vienu įtakingiausių XVI amžiaus muzikantų visoje Europje ir vienu didžiausių visų laikų polifonijos meistrų.

XVII a. pradžioje LDK ir Lenkijos Karalystė sudarė Abiejų Tautų Respubliką, kurios svarbiausias muzikos centras buvo karališkasis Vazų dvaras, turėjęs vieną geriausių Europoje dvaro orkestrų. Visose Europos šalyse didžiausią įtaką muzikos raidai turėjo muzikantai, dirbę kapelmeisteriais. Kapelmeisteriai buvo atsakingi už muziką, skambančią dvaruose ar bažnyčiose – jie kūrė muziką ir vadovavo jos atlikimui. Tad Abiejų Tautų Respublikoje svarbiausi muzikos autoritetai, darę didžiausią įtaką vietos muzikos kultūrai ir raidai buvo Vazų dvaro kapelmeisteriai.

1595–1649 m. visi Vazų dvaro kapelmeisteriai buvo italų kompozitoriai. Dauguma jų buvo ne tik žinomi Romos polifonijos mokyklos atstovai, užėmę aukščiausias pareigas šiame mieste ir Vatikane, bet ir tiesioginiai Palestrinos mokiniai.

Annibale Stabile – pirmasis iš Italijos meistrų, dirbusių kapelmeisteriu Vazų dvare. Jis buvo Palestrinos mokinys ir Romoje dirbo kapelmeisteriu Santa Maria Maggiore bazilikoje – vienoje iš keturių popiežiškų bazilikų. Kitas labai svarbus Romos mokyklos atstovas, užėmęs kapelmeisterio pareigas Vazų dvare, buvo Luca Marenzio. Kadangi jis nepasirinko dvasininko kelio, daugiausia dirbo kilmingiems mecenatams Romoje, tokiems kaip Luigi d’Este. Asprilio Pacelli – taip pat buvęs Palestrinos mokinys, Romoje dirbęs kapelmeisteriu Vatikano Šv. Petro Bazilikoje, net 20 metų tarnavo kapelmeisteriu Vazoms. Sekantis Romos mokyklos atstovas, dirbęs Vazų rūmuose – tai Giovanni Francesco Anerio. Jis taip pat buvo Palestrinos mokinys, tarnavo Romos Šv. Jono Laterano bazilikoje. Dar vienas šios įspūdingos linijos kompozitorius – Marco Scacchi. Jis buvo Anerio mokinys, Romos mokyklos atstovas, Vazų kapelmeisteriu dirbęs beveik 21 metus.

XVII a. pradžioje Vilniuje garsėjo Žygimanto Vazos ambasadoriaus, LDK kanclerio Leono Sapiegos rūmai ir jo kapela. Išliko nedaug žinių apie šiuose rūmuose vykusias muzikines veiklas, tačiau žinoma, kad italų kompozitorius Giovanni Battista Cocciola čia daugelį metų dirbo kapelmeisteriu.

Šioje programoje siekiama atkurti muzikinį kelią nuo Palestrinos, Marenzio, Stabile, Pacelli, Anerio, Scacchi iki Pękielio bei Cocciolos, nuo Romos iki Vilniaus, taip atskleidžiant milžinišką Romos polifonijos mokyklos įtaką Vazų dvaro muzikinei veiklai ir mūsų šalies muzikos kultūrai.

Programą papildo kūriniai iš svarbių Vilniaus ir regiono muzikos istorijos šaltinių. „Liber Tabulatūra“ – tai tabulatūrine notacija užrašytas natų rinkinys vargonams, sukurtas XVII a. pradžioje Lietuvos jėzuitų provincijai priklausiusioje Braunsbergo kolegijoje. Tabulatūroje užrašyta vertingų originalių XVII a. diminucijų, liudijančių labai aukštą muzikos atlikimo lygį bei gilų europinių muzikos praktikų išmanymą šiame regione. Muzikinę LDK panoramą programoje papildo ir keletas kūrinių iš „Sapiegų albumo“ – XVII a. natų rinkinio, sukurto Vilniuje.

 

Rodrigo Calveyra

 

 

Programa

 

 

Giovanni Pierluigi da Palestrina (c.1525–1594) O Magnum mysterium          

           

 

G.P.Palestrina/Francesco Rognoni (?–1626) “Vestiva i colli”                          

                       

 

Cipriano de Rore/F. Rognoni (c.1515–1565) “Angelus ad Pastores”                 

           

 

Annibale Stabile (c.1535–1595) “Quam pulchrae sunt”                      

           

 

Luca Marenzio (c.1554–1599) “Beatus Laurentius”                

                       

 

Tarquinio Merula (1595–1665) “La Ruggiera”

           

 

Asprilio Pacelli (1570–1623) “Beata es, virgo Maria”

           

           

Tarquinio Merula (1595–1665) “Ruggiero”                          

           

 

Giovanni Francesco Anerio (1569–1630) “O quam suavis”     

 

 

Orlando di Lasso (c.1530–1594)/“Braunsberg Tablature” (1st. half of XVII c.) “Surrexit Pastor Bonus”       

              

 

“Sapiega’s book” (1st. half of XVII c.) “Indica mihi”                         

           

 

Marco Scacchi (c.1600–1662) “Vobis datum est”                  

           

 

Tarquinio Merula (1595–1665) “La Strada”                          

           

 

Giovanni Battista Cocciola (fl.1610–1620)   “Jubilate Deo”                

           

 

Tarquinio Merula (1595–1665) “Folle è ben che si crede”