Nuo bažnyčios iki operos Monteverdi aplinkoje  

 

Rečitalis - Valerio Contaldo, tenoras (Italija/Šveicarija)

Teodoro Baù, viola da gamba (Italija/Šveicarija)

Francesca Benetti, archiliutnia (Italija)

Jacopo Raffaele, vargonai ir klavesinas (Italija)

 

 

San Cassiano teatro atidarymas Venecijoje 1637 m. gali būti laikomas tikra muzikos istorijos revoliucija, nes tai yra pirmas pasaulyje viešas operos teatras. Čia savo svarbiausius kūrinius teatrui sukūrė Francesco Cavalli, Francesco Mannelli, Benedetto Ferrari. Visi jie buvo Claudio Monteverdi mokiniai arba bendradarbiai.

 

Monteverdi buvo produktyvus operos kompozitorius (deja, išliko vos trys jo operos), tačiau negalime pamiršti ir jo kaip kapelmeisterio veiklos Venecijos San Marco bazilikoje. Daugelis jo mokinių ir bendradarbių (dainininkai, instrumentalistai ir netgi vice-maestro), tarp kurių – Cavalli, Alessandro Grandi, Domenico Obizzi, Biagio Marini – tapo garsiais muzikais, o jų kūryba vis dar iš naujo atrandama.

 

Trečioji Monteverdi kūrybos sritis yra, žinoma, madrigalas. Dirbdamas Kremonoje ir Mantujoje jis kūrė daugiausia penkiabalsius madrigalus, o Venecijoje jo muzikinė kalba evoliucionavo solinių ir koncertinių kompozicijų kryptimi (ypač nuo septintosios madrigalų knygos). Pavyzdžiui, Scherzi musicali (1632) siūlo įdomią stilių įvairovę nuo recitar-cantando (rečitatyvinio, kalbamojo dainavimo) iki tikrų arijų, artėjančių prie to, kas galėjo būti girdima teatruose.

 

Ši programa pristatoma kaip „pasivaikščiojimas“ tarp dviejų svarbių muzikos vietų, San Marco ir San Cassiano, o ne chronologinė ar teminė seka. Joje atsiskleis Dieviškojo Claudio įtaka jo bendražygiams ir skambės visas spektras sakralinių kūrinių, solo madrigalų ir operos „arijų“, o taip pat – iškiliausių Venecijos kompozitorių instrumentiniai kūriniai.

 

 

Claudio Monteverdi (1567–1643)     

Laudate Dominum / Šlovinkite Viešpatį

(iš Selva morale et sprirituale, 1641)

 

 

Alessandro Grandi (1590–1630)             

O quam tu pulchra es / O, kokia tu graži

(iš Ghirlanda sacra, 1625)

 

Claudio Monteverdi (1567–1643)    

Ecco di dolci raggi / Štai švelniais spinduliais

Eri già tutta mia / Tu jau buvai visa mano

Maledetto sia l’aspetto / Prakeikta išvaizda

(iš Scherzi musicali cioè arie musicali in stil recitativo, 1632)

 

Giovanni Girolamo Kapsberger (1580–1651)   

Toccata arpeggiata / Arpedžio tokata 

(iš Primo libro d’intavolatura di chitarrone, 1604) 

 

Biagio Marini (1594–1663)         

Peccator Pentito / Atgailaujantis nusidėjėlis

(iš Arie musicali et corenti, op .3, 1620)  

 

Giovanni Antonio Rigatti (1613–1648)

Surge columba mea / Kelkis, mano balandėle

(iš Mottetti a voce sola, 1643) 

 

Domenico Obizzi (c. 1620-uosius)     

E’ si grave il tormento / Tokia žiauri kančia

(iš Madrigali et arie a voce sola, 1625)

 

Biagio Marini (1594–1663)     

Mirate nel cielo notturno / Pažvelk į naktinį dangų                                           

(iš Scherzi e canzonette, op.5, 1622)

 

Giovanni Stefani (c. 1620-uosius)     

Eternità d’amore, Romanesca / Meilės amžinybė, Romaneska

 (iš Canzonette a voce sola, 1618) 

 

Bartolomé de Selma y Salaverde (c. 1595–1638)   

Susanna Passeggiata  

(iš Canzonie, fantasie et correnti, Venezia, 1638)

 

Claudio Monteverdi (1567–1643)   

Dormo ancora / Aš vis dar miegu

(iš operos Il Ritorno di Ulisse In Patria, 1640)

 

Francesco Cavalli (1602–1676)         

Non fu natural vento / Tai nebuvo tikras vėjas 

(iš operos La Didone, 1641)

 

Claudio Monteverdi (1567–1643)      

Ed è pur dunque vero / Ir todėl tai tiesa

Quel sguardo sdegnosetto / Tas paniekinantis žvilgsnis

(iš Scherzi musicali cioè arie musicali in stil recitativo, 1632) 

 

Benedetto Ferrari (c. 1603–1681)         

Già più volte tremante / Jau daug kartų drebėdamas 

(iš Musiche varie a voce sola, libro I, 1633)

 

Dario Castello (1602–1631)

Sonata I a soprano solo / Sonata I sopranui solo

 (iš Sonate concertate in stil moderno, 1621) 

 

Francesco Cavalli (1602–1676)   

Lasso, io vivo e non ho vita / Aš gyvenu ir neturiu gyvenimo

(iš operos L’Egisto, 1643) 

 

Francesco Sacrati (1605–1650)

Se ad un altro si sposa l’amata donna / Jei mylima moteris ištekės už kito 

(iš operos La Finta Pazza (1641)

 

 

 

Valerio Contaldo

 

Gimęs Italijoje, Valerio Contaldo užaugo Šveicarijoje. Po klasikinės gitaros studijų Sione ir Paryžiuje, jis tęsė mokslus Lozanos Aukštojoje muzikos mokykloje, kur įgijo dainavimo magistro laipsnį.

 

Jo repertuare svarbiausi sakralinės muzikos kūriniai nuo Monteverdi iki Frank Martin, įskaitant Bachą, Mozartą, Haydną, Rossini. Jis koncertuoja svarbiausiuose festivaliuose ir koncertų salėse (Carnegie Hall Niujorke, Musikverein Vienoje, Beaune ir Ambronay festivaliuose, Mozartwoche Zalcburge, Bilbao, Varšuvoje ir Tokijuje, MA festivalyje Briugėje, Oude Muziek festivalyje Utrechte) bei operose (Théâtre des Champs Elysées, Paryžiaus, Nicos ir Bordo operos, Teatro La Fenice Venecijoje, Edinburgo, Ekso ir Graco operos festivaliai).

 

Jis atliko pagrindinį vaidmenį Monteverdi operoje „Orfeo“ su Concerto Italiano Barselonoje, Adelaidėje, Šanchajuje ir Pekine, o taip pat su Cappella Mediterranea Briuselyje, Amsterdame, Roterdame, Paryžiuje ir ture Pietų Amerikoje. Jis dirba ir su tokiais garsiais dirigentais kaip L. García Alarcón, R. Alessandrini, M. Minkowski, M. Corboz, W. Christie, A. Bernardini, J. Nelson, Ph. Herreweghe, S. MacLeod, S. Daucé, S. Fuget, J.-M. Aymes ir kt.

 

Paminėti ir naujausi, labai gerai įvertinti, įrašai: Monteverdi „Orfeo“ su Cappella Mediterranea, Monteverdi „Il Ritorno di Ulisse in Patria“, Bacho „Mišio h-moll“ su Gli Angeli Geneva ir kt.

 

Jacopo Raffaele

 

Gimęs Pietryčių Italijoje, profesionaliai užaugęs Šveicarijoje ir Prancūzijoje, Jacopo Raffaele taip pat gyveno JK. Labiausiai jis mėgsta akomponuoti XVII a. italų repertuarą atliekantiems dainininkams bei juos mokyti. 2016 m. jis prisijungė prie ansamblio „Cappella Mediterranea“ ir nuo tada kartu su jais atliko šimtus koncertų ir operų, netgi buvo paskirtas dirigento asistentu keliose operose. Jacopo taip pat turi paralelinę karjerą kaip dainų autorius ir kompozitorius sceniniu vardu „il Baskerville“. Nuo 2023 m. jis dirba klavesinininku koncertmeisteriu Italijos Šveicarijos konservatorijoje.

 

Teodoro Baù

 

Žurnalas „Gramophone“ Teodoro Baù įvardija kaip „vertą stebėti“. Jis yra tarptautinių konkursų, tokių kaip MA festivalis Briugėje (2021) ir „Bach-Abel Wettbewerb“ Kėtene (2015), laimėtojas. Debiutinis įrašas (išleido „Ricercar“), pristatantis Arcangelo Corelli sonatas, laimėjo kelis prizus ir apdovanojimus, įskaitant „Diapason d‘Or“. Gimęs Italijoje, viola da gamba studijas jis pradėjo su Claudia Pasetto ir tęsė Bazelyje bei Zalcburge. Jis taip pat studijavo Renesanso liutnią pas Massimo Lonardi. Teodoro gyvena Bazelyje ir pastaraisiais metais grojo daug solinės ir kamerinės muzikos. Jis yra ansamblio „La Fonte Musica“ narys, kuriame groja viduarmžių muzikos stiliaus ars subtilior repertuarą su fideliu. Jis dėsto Freiburgo muzikos aukštojoje mokykloje ir garsiuose vasaros senosios muzikos kursuose Urbine.

Francesca Benetti

 

Francesca Benetti yra gitaros, teorbos, liutnios atlikėja (g. Trente, Italijoje). Baigė klasikinės gitaros studijas Benedetto Marcello konservatorijoje Venecijoje, o Berno Menų universitete įgijo šiuolaikinės muzikos atlikėjos magistro laipsnį. Susidomėjusi senąja muzika, įgijo magistro laipsnį prestižinėje „Schola Cantorum Basiliensis“.

Ji koncertavo kaip solistė ir kaip basso continuo atlikėja garsiuose festivaliuose ir koncertų salėse Europoje, grojo su tokiais dirigentais, kaip R. Jacobs, R. Alessandrini, A. Marcon, ir bendradarbiavo su ansambliais „La Cetra Barockorchester“, „Capricornus Consort Basel“, „Cappella Mediterranea“ ir kt. Ji derina instrumentalistės muzikinę veiklą su dainavimo praktika, to ji siekia ir vadovaudama ansambliui „Concerto di Margherita“. Ansamblis reguliariai koncertuoja svarbiausiuose senosios muzikos festivaliuose.