NAUJOJI XVII a. MUZIKA:
Giulio Caccini ir jo amžininkų dainos
Ansamblis Canto Fiorito (Lietuva)
Renata Dubinskaitė, mecosopranas
Filip Hrubý, klavesinas (Čekijos Respublika/Šveicarija)
Rodrigo Calveyra, kornetas, išilginės fleitos, meno vadovas (Brazilija/Prancūzija)
Giulio Caccini – svarbus italų kompozitorius, prisidėjęs prie didžiausios muzikos transformacijos visoje muzikos istorijoje. XVI a. pabaigoje, vėlyviausioje Renesanso epochos fazėje, ryškėjo muzikos permainų poreikis – klausytojai darėsi nepatenkinti dėl sudėtingos balsų pynės polifonijoje, dėl ko tekstai tapo sunkiai suprantami. Publika troško paprastesnio stiliaus, kuriuo būtų galima naujai ir laisvai perteikti poeziją muzikoje. Reikėjo rimtos muzikos reformos.
1601 m. Florencijoje kompozitorius ir dainininkas Giulio Caccini išleido rinkinį „Le Nuove Musiche“ (Naujoji muzika), kuriame pristatė naują muzikos stilių – monodiją. Ši kūrinių kolekcija pradėjo naują muzikos erą – rinkinyje poetinius tekstus perteikti skirta tik vienam dainuojančiam balsui kartu su basso continuo (instrumentiniu akompanimentu, kuriame visi polifonijos balsai suvedami į akordus). Naujasis muzikos stilius netruko įsitvirtinti, padarė įtaką operos atsiradimui ir tapo dainos žanro pirmtaku.
“Canto Fiorito” programoje skambės Giulio Caccini, jo dukterų Francescos ir Settimios Caccini bei jo amžininkų kompozitorių Claudio Monteverdi, Girolamo Frescobaldi, Stefano Landi, Giovanni G. Kapsbergerio, Tarquinio Merulos muzika.
PROGRAMA
Giulio Caccini (1551–1618) Dalla porta d’oriente / Prie vartų į Rytus
Giulio Caccini Dovrò dunque morire / Taigi, turiu mirti
Stefano Landi (1587–1639) Augellin / Paukšteli
Francesca Caccini (1587–c. 1645) Fresche aurette / Gaivūs vėjeliai
Tarquinio Merula (1595–1665) Canzona / Kancona
Giulio Caccini. O che felice giorno / O, kokia laiminga diena
Giulio Caccini. Vedrò’l mio sol / Pamatysiu savo saulę
Girolamo Frescobaldi (1583–1643) Se l’aura spira / Jei pučia vėjelis
Settimia Caccini (1591– c. 1638) Già sperai non spero hor più / Daugiau nebeturiu vilties
Claudio Monteverdi (1567–1643) Si dolce è’l tormento / Jei saldi kančia
Giovanni Pierluigi da Palestrina/ Vestiva i colli / Pasipuošia laukai
Francesco Rognoni (XVI a. – po/after 1626)
Giulio Cacini Amarilli / Amarilė
Claudio Monteverdi Quel squardo sdegnosetto / Tas paniekinantis žvilgsnis
Giovanni Girolamo Kapsberger (1580–1651) Che fai tu? / Ką tu darai?
Tarquinio Merula. Folle è ben che si crede / Beprotis, kuris galvoja
Giulio Caccini Torna, deh torna / Sugrįžk, ak, sugrįžki
ATLIKĖJAI
RODRIGO CALVEYRA, kornetas, išilginės fleitos, meno vadovas
Iš Brazilijos kilęs Rodrigo Calveyra išilginės fleitos studijas baigė prestižinėje senosios muzikos aukštojoje mokykloje „Schola Cantorum” Bazelyje, Šveicarijoje, tuo pat metu specializavosi viduramžių muzikoje Milane, „Civica Scuola di Musica“. Vėliau pratęsė studijas Vokietijoje, Trosingeno Aukštojoje muzikos mokykloje, kur įgijo korneto magistro laipsnį.
R. Calveyra nuolat koncertuoja ryškiausiuose Europos senosios muzikos festivaliuose, prestižinėse koncertų ir operų salėse, kasmet dalyvaudmas apie 100 pasirodymų. Jis yra garsaus ansamblio „Cappella Mediterranea“ meno vadovo Leonardo Garcia Alarcono asistentas, nuolatinis šio ansamblio narys. Daugelį metų vadovavo ansambliui „Instrumentarium“ Brazilijoje, kur suorganizavo ir su ansambliu atliko daugiau nei 150 koncertų. Nuo 2013 m. R. Calveyra vadovauja Vilniuje įsikūrusiam senosios muzikos ansambliui „Canto Fiorito“, jis yra Tarptautinio Kretingos senosios muzikos festivalio įkūrėjas ir meno vadovas. Europoje ir Pietų Amerikoje kviečiamas groti kaip solistas, diriguoti kameriniams orkestrams, skaityti paskaitas ir vesti meistriškumo kursus. R. Calveyra yra įrašęs daugybę senosios muzikos albumų su tokiomis įrašų kompanijomis kaip Sony, Hamonia Mundi France, Deutsche Harmonia Mundi ir kt.
RENATA DUBINSKAITĖ, mecosopranas
Renata Dubinskaitė Vilniaus dailės akademijoje studijavo dailės istoriją ir teoriją, 2011 m. apsigynė menotyros daktaro disertaciją. 2015 m. baigė solinio dainavimo bakalauro studijas Vilniuje ir 2023 m. magistro studijas Kaune pas prof. Vladimirą Prudnikovą. Barokinį vokalą stažuojasi Bolonijoje pas profesorių Fernardo Coreiro Opa, taip pat dalyvavo daugelyje senosios muzikos kursų su tokiais dėstytojais kaip Maria Cristina Kiehr, Vincent Dumestre, Rodrigo del Pozo, Jan van Elsacker, Barbara Bonney, Paul Eswood, Julie Hassler ir kt.
R. Dubinskaitė yra pagrindinė tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ solistė (nuo 2013 m.), šio ansamblio ir Kretingos senosios muzikos festivalio prodiuserė, taip pat ansamblių „Duo Barocco“ ir „Lux Maris“ meno vadovė. Su ansambliu „Canto Fiorito“ ji dainavo solo rečitalius ir koncertines programas visoje Europoje. Nuo 2019 m. R. Dubinskaitė dainuoja su Namiūro kameriniu choru (Belgija) operų pastatymuose ir koncertuose prestižinėse Europos koncertų salėse, tokiose kaip Karališkoji Versalio koplyčia, Briuselio „Bozar“, Paryžiaus „RadioFrance“ salė, Liono auditorija ir kt. Dainininkė yra parengusi Holoferno vaidmenį A. Vivaldi oratorijos sceniniame pastatyme (2014 ir 2023 m., režisierius G. Varnas), nimfos vaidmenį L. Rossi operoje „Užburtoji pilis“ (2020–2021, Dižonas, Nansi ir Versalis, su ansambliu „Cappella Mediterranea“), Česonijos vaidmenį G. Pagliardi operoje „Kaligula“ (2015, su Prancūzijos ansambliu „Le Poeme Harmonique“) ir daugelį kitų baroko operos vaidmenų.
FILIP HRUBÝ, klavesinas
Filip Hrubý (g. 2000 m. Brno, Čekija) baigė Schola Cantorum Basiliensis (CH), kur studijavo klavesiną ir basso continuo prof. Jörgas-Andreasas Bötticherio klasėje. F. Hrubý dalyvavo daugelyje meistriškumo kursų, kuriuos vedė žinomiausi istorinių klavišinių instrumentų atlikėjai, tokie kaip Pierre Hantaï, William Christie, Ton Koopman ir kt. Jis nuolat koncertuoja kaip solistas ir įvairių ansamblių bei orkestrų, tokių kaip „Collegium Marianum“, „Collegium 1704“, „Abendmusiken Basel“, „Les Cornets Noirs“, „Canto Fiorito“ ir „Rýnský Ensemble“ narys. Jis koncertavo tokiuose festivaliuose kaip Salzburger Festspiele, Musik Festival Rheingau, Smetanova Litomyšl. Be klavesino, F. Hrubý taip pat dalyvavo įvairiuose projektuose kaip vargonininkas ir kompozitorius.